Diena kaip diena, susirgo dėstytoja tad į namučius grįžau ankščiau. Vėl teko lakstyt kažko ieškot kažką pirkt kažko nerast ir sukt galva iš kur reiks gaut. Vėl gavom naujų užduočių. Grįžus kaip jau įprasta sėdau prie namų darbų. Sakau diena kaip diena.
O va kas neįprasta tai gavau pora valandėlių ramybės. Tobulų dalykų nėra bet ši akimirka beveik tobula. Vakaras, namuose visur tamsu ramu tik aš viena sėdžiu kambarį, tyliai klausaus mėgstamos muzikos, kuičiuosi prie photoshopo funkcijų savo malonumui ir linksmų akimirkų nuotraukas peržiurinėju. Trūksta tik kažko šilto nes pirštukai šąla, bet bijau kad išėjus pasidaryt arbatos visa ramybės aura išsisklaidys. Neįsivaizduojat koks nuostabus jausmas šios kelios valandos ramybės, po savaičių kasdienio chaoso ir skubėjimo triukšmo. Kažkas panašaus buvo ir šeštadienį vakare, pabėgimas į ramybę. Nėra nieko nuostabesnio kaip jauki tyla ir šitai žinau apie pora metų, bet tik dabar supratau kaip to pasiilgau :)
Ramaus vakaro Zuikiai ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą